2017 m. gruodžio 20 d., trečiadienis

Spektaklis „Junas Gabrielis Borkmanas“



          Gruodžio 19 dieną Kauno „Santaros“ gimnazijos moksleivių, mokytojų ir tėvelių grupė vykome į Vilniaus Jaunimo dramos teatrą. Žiūrėjome režisieriaus Gintaro Varno spektaklį pagal H. Ibseno pjesę „Junas Gabrielis Borkmanas“. Vaidino teatro ir kino aktoriai Kostas Smoriginas, Dalia Overaitė, Jūratė Onaitytė ir Vidas Petkevičius. Atvykę truputį anksčiau, turėjome galimybę grožėtis nuostabiąja Lietuvos sostinės eglute, paklaidžioti po Vilniaus senamiestį.
 

2017 m. lapkričio 20 d., pirmadienis

Spektaklis „Hamletas“



        Lapkričio 18 dieną žiūrėjome „Hamletą“ Kauno Nacionaliniame dramos teatre. Spektaklis buvo įdomus ir gerai pastatytas. Neturiu jokių priekaištų, išskyrus tai, kad aktoriaus Dainiaus Svobono vaidintas karalius Klaudijus ir karalienė Gertrūda mane sutrikdė. Man visiškai nepatiko tai, kad abu veikėjus vaidino vienas ir tas pats žmogus. Labiausiai patiko Tomo Erbrėderio vaidinimas ir aktoriaus, kuris vaidino Hamletą. Aktorė, kuri vaidino Hamleto merginą, šiek tiek persistengė. 

Ieva Žukauskaitė, 3d

2017 m. spalio 23 d., pirmadienis

Spektaklis „Molinis sapnas“




      Šių metų spalio 21 dieną apsilankėme Kauno valstybiniame lėlių teatre, spektaklyje „Molinis sapnas“. Šis spektaklis - tai lietuvių liaudies legendomis ir mitais perpintas kūrinys, patraukliai ir suprantamai pasakojantis apie svarbiausius Lietuvos istorijos įvykius ir reikšmingiausias datas. Nepaisant to, kad spektaklį mačiau jau trečią kartą, galiu drąsiai teigti, jog kiekvienas apsilankymas sukelia vis naujų jausmų ir potyrių. Šiame spektaklyje galime pamatyti du vyrus, kurie pasitelkę molio gabalą ir autentiškas lietuvių liaudies dainas sukuria jautrų bei sentimentalų spektaklį, kuris kiekvienam apsilankusiam palieka neišdildomą įspūdį. Aktorius bei režisierius Andrius Žiurauskas, lipdydamas molį papasakoja Lietuvos istoriją nuo pat pirmojo paminėjimo iki šių dienų. Kol aktoriaus Andriaus delnuose gimsta Lietuvos istorijos detalės, šio spektaklio kompozitorius ir atlikėjas Artūras Sinkevičius jam pritaria galybe instrumentų. Skambančios lietuviškos sutartinės ar tremtinių dainos spektaklį papildo autentiškumo ir patriotiškumo dvasia. Nors Lietuvos istoriją galėtumėme pasakoti valandų valandas, šis spektaklis nejučiomis pasibaigia. Vyresniems žiūrovams akyse sužiba ašaros, o jauniausieji lieka patenkinti be galo įdomiu spektakliu. Nepaisant to, kad šis spektaklis atliekamas Kauno valstybiniame lėlių teatre, amžiaus cenzo žiūrovui apibrėžti neįmanoma. „Molinis sapnas“ - tai Lietuvos istorija perteikta neįprastai, kitaip. Jautrus bei neišpasakytai įdomus spektaklis, kiekvienam žiūrovui palieka neužmirštamą įspūdį.

Kristina Kuklieriūtė, 3e

2017 m. spalio 13 d., penktadienis

Spektaklis „Baltoji drobulė“



    2017 m. spalio 12 dieną Kauno „Santaros“ gimnazijos moksleiviai vyko į Kauno nacionalinį dramos teatrą ir žiūrėjo Jono Jurašo režisuotą spektaklį „Baltoji drobulė“.


Spektaklis Balta drobulė paliko neišdildomą įspūdį. Puikus aktorių darbas bei įdomi inscenizacija privertė tarsi įsilieti į kūrinį, pajusti tai, ką išgyvena veikėjai. Nors iš pradžių siužetas pasirodė neypatingas, tačiau laikui bėgant supratau to neypatingumo bei monotoniškumo reikšmę. Tai pat mane labai sužavėjo pagrindinio veikėjo ištarti žodžiai: Gyvenu taip, lyg ruoščiausi kitiems gyvenimams. Tai privertė susimąstyti apie gyvenimo prasmę ir laiko svarbą jame.
Roberta Einorytė, 3e


Su klase spalio 12 dieną buvome Nacionaliniame Kauno  dramos teatre pastatytame spektaklyje Balta drobulė. Spektaklio režisierius Jonas Jurašas. Pagal Antano Škėmos romaną pastatytas spektaklis paliko neišdildomą įspūdį. Puikus aktorių vaidinimas ir įsikūnijimas į personažus neleido nei sekundei atitraukti akių. Aktorius Dainius Svobonas atliko pagrindinio veikėjo vaidmenį, kuris privertė išspausti ne vieną ašarą. Asmeniškai man šis spektaklis yra vienas iš geriausių matytų.

Danielė Dambrauskaitė, 3e


Spektaklis patiko, bet ne viską galima suprasti, ypač galo. Galima įžvelgti daug paslėptų minčių. Pavyzdžiui, jo žodžiai lifte - Up and Down, man pasirodė, kad kalbama apie pakilimus ir nuopolius gyvenime. Jis sirgo liga, per kurią jis įsivaizdavo nebūtus dalykus, nekentė emigracijos, norėjo grįžti pas savo mylimąją. Mažai galiu pasakyti, nes didžiąją dalį spektaklio galvojau, kas čia darosi, o pakalbėjus su broliu, jis sakė, kad irgi spektaklio nelabai suprato, kol neperskaitė knygos, tai manau perskaičius galėsiu daugiau apie jį pasakyti.

Tadas Sirunavičius, 3e


Pirmą kartą buvau dramos teatre. Mačiau spektaklį Baltoji drobulė. Šis spektaklis pasirodė gana įdomus. Jis man buvo įdomus dėl pagrindinio veikėjo mąstymo ir pamąstymų.
Ieva Žukauskaitė, 3d

2017 m. vasario 10 d., penktadienis

Spektaklis „Katedra“



„Man įdomiausias – kuriantis žmogus“,- šiais žodžiais apie savo pašaukimą – režisūrą – kalba režisierius, dramaturgas, scenografas Oskaras Koršunovas.

Šio spektaklio pagrindinė idėja – prasmingas Lauryno pasiūlymas kiekvienam žmogui statyti katedrą savo „viduje“ – turėti viltį, gyvenimą, tikėjimą sau pačiam, pradėti keisti pasaulį ir jį statyti nuo savęs paties. Tai – išties graži ir prasminga idėja svarstant, kaip svarbus statinys tiek fiziškai, tiek metaforiškai gali sujungti žmones į bendruomenę, tačiau ir kiekvieną žmogų, galbūt suskaldytą gyvenimo, gali apjungti jo paties viduje ir padėti suprasti save. Buvo galima ir susitapatinti su Laurynu – šiuolaikiniame pasaulyje dažnai jaunam žmogui sunku būti, nes atrodo, kad jo niekas nesupranta, negali padėti, jis savitas savo pasaulio „menininkas“ – toks buvo ir Laurynas, taręs, kad „didis menininkas visada yra vienas. Nuo pat pradžios iki pabaigos. Ir niekas jo neklausia ar jis yra laimingas“.

Aistė Kukanauskaitė, 4b