„Man įdomiausias – kuriantis žmogus“,- šiais žodžiais apie savo
pašaukimą – režisūrą – kalba režisierius, dramaturgas, scenografas
Oskaras Koršunovas.
Šio spektaklio pagrindinė idėja –
prasmingas Lauryno pasiūlymas kiekvienam žmogui statyti katedrą savo
„viduje“ – turėti viltį, gyvenimą, tikėjimą sau pačiam, pradėti keisti
pasaulį ir jį statyti nuo savęs paties. Tai – išties graži ir prasminga
idėja svarstant, kaip svarbus statinys tiek fiziškai, tiek metaforiškai
gali sujungti žmones į bendruomenę, tačiau ir kiekvieną žmogų, galbūt
suskaldytą gyvenimo, gali apjungti jo paties viduje ir padėti suprasti
save. Buvo galima ir susitapatinti su Laurynu – šiuolaikiniame pasaulyje
dažnai jaunam žmogui sunku būti, nes atrodo, kad jo niekas nesupranta,
negali padėti, jis savitas savo pasaulio „menininkas“ – toks buvo ir
Laurynas, taręs, kad „didis menininkas visada yra vienas. Nuo pat
pradžios iki pabaigos. Ir niekas jo neklausia ar jis yra laimingas“.
Aistė Kukanauskaitė, 4b
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą