2015 metų gruodižo 22 dieną Kauno „Santaros“ gimnazijos teatro
mėgėjai vyko į Panevėžį, Juozo Miltinio dramos teatrą, kuriame stebėjo
Pauliaus Ignatavičiaus spektaklį „Chefecas arba visi nori gyventi“. Čia dėmesys skiriamas patyčioms ir savižudybėms. Kodėl žmonės
dažnai išsirenka silpnesnį, iš kurio galima pasityčioti, ir jaučiasi
laimingesni, matydami, kad jų artimas yra nelaimingas? Kodėl mes savo
laimę dažnai matuojame pagal kito nelaimę? Šiame spektaklyje norėtųsi
paklausti savęs, kas yra toji mūsų taip siekiama laimė, kuri yra
tikrojo, visaverčio gyvenimo pagrindas? Kada mes siekdami savo laimės
tampame pernelyg reikšmingi patys sau ir pamirštame apie kitą, artimą,
kuris yra šalia ir laukia nors menkiausio mūsų dėmesio.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą